Powered By Blogger

2010 m. lapkričio 4 d.

Compleanno

Grazie amore che tu sei! Ti voglio tanto bene!
Lapkritis mano mėnuo, nors gal ir ne pats gražiausias metas, bet šį mėnesį dar senstelėjau vienais metais.
Savaitgalis prieš gimtadienį, nieko bendro neturi su gimimo diena, bet mano vyras rezga planus, kaip nutrūkti nuo kasdienybės.
Pavyko! Mes 900 metrų virš jūros lygio, diena lietinga, bet kartais pasirodo švieselė danguje. Aplinkui šimtai spalvotų medžių, berods miškas, bet tame miške dar kažkas yra, apart medžių. Dalyvaujam keturiese, dvi gimtadienį švenčiančios poros. (Inga, Jacopo Alessandro, Sabrina)

Famiglia Bianchi
Famiglia Cassigoli

Pirmoji diena prasideda nuo visokiariopo poilsio. Nepaisant blogo oro už lango, mes esam labai šiltoj, kvepiančioj, šlapioj vietoj. Ta vieta vadinasi Park Hotel Olimpia ( www.parkhotelolimpia.it/).
Bėgam į kambarius, užsimetam bikinius, tapkutes, ir baltučius chalatus ir pirmyn.





Po tokios palaimos, praalkome. Gal ir ne kaip atrodė fotografuoti maistą, bet labai jau gražiai atrodė, o be to man nėra jokių kliučių, kai labai  norisi.






Kai pilvas dėkingas reikia papenėti akis, nors rankose skėtis, bet vilties dar yra. Antrą dieną esame Pavia mieste, turime keletą valandų ir šiek tiek sausų drabužių, kol nebebus sausos vietos važiuosim namo.
Jei jau esame čia, reikia kažką pamatyti.







Po pietų ir gero oro, vis tik traukia namo, bent jau įlysti į savo pižamą. Man reikia tiek nedaug, ir man jau norisi miegoti, taigi diena baigėsi gryštam namo. Na dar ne į tikrus namus, valdiškus,bet ten vakarienė ir saldūs sapnai.
Trečia diena nieko nesiskiria nuo pirmos ir antros, tik vienas skirtumas check-out. Taigi vakarinis pasiruošimas, ir porą valandų kelio i Cremoną, ten tik viena stotelė iki namų. Jei jau esam mieste, kuriame gimė italų pasaulinio garso smuikų  meistras Antonijus Stradivarijus, reikia iškišti koją į lauką ir akis paganyti.



Visur kartu su savo asmeniniu sargu:) Um bacione a te amore mio!
Ir tai dar ne viskas, namie manęs laukia ...


Ačiū jums visiems, kurie esate kartu, šalia manęs, mintyse su manimi, aš jus myliu..!!!
Grazie a tutti chi è con me, vicino me, e pensa di me, vi amo tanto!!!

2010 m. spalio 21 d.

Rošiuosi kalėdoms

Kalėdos - šeimos susibūrimo metas, gal ir todėl man jos ir patinka, nes per šventes beveik visada susitinka mūsų šeima.
Dažniausiai jos būdavo lietuvoje, vieną kartą vokietijoje, na o šiais metais italijoje. Savo šeimą vadinu didžiąja prasme, tėvai, sesė ir brolis, na ir žinoma mano nauja šeima vyras ir sūnus.
Kai atvykau gyventi į Italiją, ne iš karto man ji tapo namais, po kelių metelių galiu pasakyti, kad man gera čia.

Pradėjau galvoti, nuo ko reikia planuoti kalėdas, vyras sako, kad aš anksti pradedu galvoti, bet manau, tai normalu. Planuoti dovanėles, namų dekoracijas, vaišes, kai šventės namuose turi daug apie ką pamastyt, o aš noriu, kad jos nebūti vien tik pasisedėjimai prie stalo.
 Vienas iš sunkiausių bent jau man dalykų yra dovanėlės, didelės ar mažos bet jos turi būti iš visos širdies ir būtent tam asmeniui, kuriam ir norisi dovanoti.

Kodėl gi negali būti ir štai tokia dovanėlė

Kai ji paruošta iš visos širdies saldumynus mėgstančiam artiman žmogui.
Smagu stebinti, net ir mažais dalykėliais.

Vafliai

Kartais norisi kažko skanaus, bet  sunku rasti tą kažką. Po pokalbio su mama, prisiminiau, kaip ji kepdavo mums vaflius, jų niekada neišeidavo prikepti, nes šalia budavo trys špokai, kurie vis ragaudavo.
Užsimaniau dar kartą pabūti tuo špoku. Žinoma šį kartą, man į pagalbą atėjo mažas mano špokiukas, kur po vieno vaflio sako daaa, paskui ir vėl daaa. Na, pietų nereikėjo gaminti buvo sotus po vafliukų.
Štai tie nepakartojamo skonio vafliai:

Produktai:
  • 100g sviesto
  • 1 stikl. cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • 300 g miltų
  • 2 stikl. pieno
Aš dariau taip: cukrų išplakiau su kiaušiniais supyliau ištirpintą sviestą ir po to miltus ir tik gale pyliau pieną, nes priklauso, kokio skystumo bus tešla. Reikia, gal būtų skystokai tirška, gerai čia pasakiau.
Taigi, kai vėl jų užsimanysiu kepsiu dar ir dar, jie labai patiko maniškiems, tik jie norėjo dar kažko ant viršaus užsidėti, kas šokolado, o kas džemo, bet man jie patinka tokie kokie iškepa.

2010 m. spalio 18 d.

Pisa

Savaitgaliais tempiu savo vyrą pasižmonėti ir ko nors pasižiūrėti. Vieną tokį savaitgalį nuvažiavom draugų aplankyti į Pisa.
Graži diena, Darius džiaugėsi, kad pietų nereikėjo miegoti, visą dieną pralakstė.
Pisoje gyvena Jacopo draugė iš studijų laikų, kurie ir iki šiol labai gerai sutaria, tik retai susimato. Buvo tapi puiki proga ir Darių parodyti kiek paaugo, nes jo dar nebuvo matę.
Taigi mūsų išvyka.












2010 m. spalio 17 d.

Sekmadienio pietūs

Rudenėlis ir pas mus, nors ne šalta, nelija, bet nesinori kišti nosės iš namų. Kadangi namuose turime naują šeimos narį - kompiuterį, tai prie jo prilipę mes visi trys, o labiausiai mažasis, spaudo ten kur tik mato kokia švieselę. Na ir man nebėra vietos, na ir gerai, palieku savo vyrus žaisti, o pati užsidedu savo mylimą prijuostę ir kvepinu namus čiobreliais.
Verčiu vieną dar negaminto patiekalo puslapį iš puikios "Beatos virtuvės" knygos ir stebinu savo šeimą. o kas svarbiausis pačia save puikiais pietumis. Pasirodo moku ir aš gaminti!
 Šį kartą gaminau keturiems saviems, bet kas puikiausia, kad viską suvalgėm, o kaip man tai patinka!

Kukurūzų ir lašišos sriuba

Sriubytė gavosi nepakartojamo skonio, kaip kokiam geriausiam restorane bučiau valgiusi, vienas minusas, gaminti ją man šiek tiek reikėjo laiko, nes lašiša pirkau dar nedarinėtą ir kukurūzų burbuoles šviešias. Taigi Darius nelabai turėjo kantrybės jos laukti, bet kai namuose yra ir tėtis, kuris jį užimė kol gaminau, viskas buvo paprasta. Pagalvojau, kad  ištiesų maisto gaminimas relaksuoja, tik man niekas neturi trugdyti.
Taigi štai ir mano skanioji sriuba.

Labai gerai kad turėjau šaldytų krapų, nes čia tokių sunku gauti, galiu rasti rusų parduotuvėj džiovintų, bet šviežūs yra daug  daug geriau. Produktai kuriuos naudojau:
  • Bulvė
  • Svogūnas
  • Salieras
  • Sviestas
  • Rūkytų lašinukų
  • Kukurūzų burbuolės
  • Lašiša
  • Čiobrelis
  • Daržovių sultinys
  • Druska, pipirai
  • Krapai

Ši sriuba labai būtų gerai vakarienei, nes jos užvalgiusi, jau jautiesi gerai sotus, bet mano pietūs be antro patiekalo netikri pietūs, taigi dar gavosi labai geras ir antras, tačiau visai ne pagal originalų receptą, nes neradau tinkamų prieskonių. Sunkus reikalas čia su prieskoniais, reiks lietuvoj paieškoti sėklų parduotuvėse. tada busiu rami ir turtinga prieskoniais. Nors jau virtuvėj ant palangės pakankamai turiu, bet niekada nėra per daug, tuo pačiu geras būdas susipažinti su naujais, kurių tikrai nenaudojau ir nežinojau kaip atrodo.
Reikės internete vieną dieną  paskirti prieskonių įvairovei.

Taigi pasigavau parduotuvėj karosiuką (orata) baltą žuvelę iš tirėno jūros. Kol aš ją nudarinėjau šiek tiek irgi užtruko, taigi dar viena krizė mano vyrams, kurie nuo kvapų  namuose jau varvino seiles. Kai turėjau jau pasiruošusi apdorotas daržoves, beliko viską tik pakepinti ir pašauti į orkaitę.

Orata su daržvėmis

Lengvas labai patiekaliukas, jo vieno nelabai šeimynai užtektų, nes kaip sako mano tėtis "ant vieno danties", bet skonis tiesiog  nuostabus. Dar karta Ačiū Beatai!
Produktai:
  • Baltos jūrinės žuvies
  • Svogūnas
  • Morkos
  • Raudona paprika
  • Obuolys
  • Imbiero milteliai
  • Kuminas
  • Kalendra
  • Petražolės
  • Česnakas
  • Druska, pipirai
  • Aliejus kepimui

Atrodo nieko sudėtingo, tačiau kai neturi prieskonių, kurie turėtų derėti, nežinau ką prarandu, tačiau ir mano rezultatas geras gavosi. Gailo nespejau padaryti nuotraukytės, nes alkis padarė savo. Sulindo, kaip uoga.
Na o pabaigai, iki pilno pasitenkinimo tikrų uogų pavlovą pagaminau.
Nieko labai sudėtingo, gerai tai, kad iš vakaro išsikepiau kiaušinio baltymų ir cukraus plakinį, kuris dar kitais morengas vadinasi. Niami, niami!

Pavlova
  • Kiaušinio baltymai
  • Cukrus
  • Krakmolas
  • Citrinų rugšties
  • Grietinėlės
  • Miško uogų
O gavosi va štai kaip:
Taigi pirma išsikepus morengą, belieka tik išplakti grietinėlę ir ant viršas užpilti uogų. Patartina tą desertą suvalgyti iš karto, nes grietinėlė skysta, ir skonis jau nebetas.
Šiandien esame skaniai pavalgę, bet nepersivalgę, svarbiausia laimingi.

2010 m. spalio 12 d.

Mūsų dveji metukai

Švęsti yra smagu, o ypač kai tas šventes suorganizuoja, kas nors kitas. Bet irgi neblogai daryti šventes ir stebinti kitus, kai už tai būni įvertintas.
Aš nesu didelė virėja ir nesėdžiu kasdien virtuvej, bet kai yra kokia nors proga, mielai pakepalioju kokių pyragų ar padarau savo šeimai vakarienę. Kai po vakarienės visi išeina patenkinti ir sako: Inga tu tik gamink, mums labai patinka kitoks maistas ir tavo improvizacijos.Man tai komplimentas, kuris įrodo, kad nėra taip blogai, kažkas valgo mano, gal būt lietuviškas sriubas, nors čia, Italijoj nelabai rasi kažką panašaus į barščius, rūgštynių sriubą ar grikius, ką aš labai mėgstu, ir ką labai pamilo mano šeima. Dar vienas geras dalykas,kad yra tokios, kaip rusų, ukrainiečių parduotuvės, ten galiu rasti varškės, kuri nieko panašaus neturi į itališką varškę. Taip pat lietuviškos juodos duonos,niam niam...grietinės ir dar kašką panašiai lietuviško.Todėl ir smagu gaminti ir parodyti, kad mūsų maistas irgi yra skanus, nors iš lietuvių girdžiu, kad lietuviška virtuvė yra sh..., nesutinku, dėl skonių negali ginčytis, jei vienam nepatinka cepelinai, negali sakyti, kad mes lietuviai nemokam gaminti skaniai.
Vakar buvo lygiai du metukai, kai mes susituokę, nežinojau, kuo  nustebinti savo vyrą, nes šią sukaktį, jau keturias dienas minim.Pirmą, ką aš galėjau, padariau didelę vakarinę savo didelei šeimai, didelė vakarienė todėl, kad su pirmu, antru ir desertu, o šeima didelė todėl, kad dar buvo mano uošviai ir svainis su drauge ir žinoma mes trys. Štai jau aštunta valanda, namai kvepia grybais ir bulvių koše,stalas kvepia vynu ir žvakėmis.
Ecco, štai ir jie, su dovanomis šeimai ir nuostaba veide.Neblogai čia martele prieš savo uošvius, viena laimė, kad iš tiesų mano uošviai yra nuostabūs žmonės, kaip antri tėvai.
Taigi pasibaigė pirmasis patiekalas, maniškis pakartojo du kartus, kartočiau ir aš bet jau nebeliko, super taip nutaikyti, kad nereiktų kitai dienai palikti, o skonis tikrai fantastiškas.
Didelis ačiū Beatai, kuri išleido savo knygą (Beatos virtuvė) ir ten gali rasti tokių nesudėtingų, bet labai skanių patiekalų, pats tas tokiai namų šeimininkei kaip aš.
Antrasis patiekalas irgi iš tos knygos, jau nebeliks receptų, kurių nebūsiu dariusi.O desertas, gavosi nelaibai išvaizdus, bet labai skanus. Juk pasitaiko bjaurių, bet skanių? Galiu pasidalinti ir receptukais tik neturiu jokių nuotraukų padariusi, tai kai gaminsiu dar kartelį įkelsiu viską.
Vakarienė buvo skani, žmonės patys tie, reikėjo tik suplauti indus, o įprastai tokius darbus daro mano vyras, mes kaip jauna šeima, dar neturim indaplovės, todėl rankytes šlapina Jacopo.O aš baiginėju taurę vyno ir žiūriu į savo turtus, vienas delioja jogurto indelius vienas ant kito, o kitas pasiraitęs rankoves plauna indus. Pasaka..
Antrą dieną, man nieko nežinant, vyras išsitempia mane pasvaikšioti. Galvoju keistoka vakare eiti pasivaiščioti, o juolabiau, kad niekada taip nedarom, prieš vakarienę.Sako reikia pasikalbėti, ne namuose, gerai galvoju einam, bet reikia aprengti Dariuką, nes laukia vėsoka, ne, ne, mums reikia tik dviese. Darius pabus su Nonna (močiute).OK! Kažkodėl priėjome mano mėgstamiausią Follonica-oje restoraną ir ten jau laukė mūsų vakarienė.
Dabar galėsim pakalbėti...
O trečią dieną mano vyrelis  išsiveže į  Calidario termariumą.WOW kokia atgaila sielai ir kūnui, hidromasažai ir saunos, o tas nežemiškai žemiškas vandenėlis toks šiltas, kaip arbatėlė, nesinori išlipti. Lauke nebuvo per daug šilta, gal net apsiniaukę, bet 36 laipsnių vandeny gali ir gilią žiemą sėdėt, niekada neužšąla.Taigi pirma apšilom lauke įrengtam baseinėlyje, o po to nubėgom masažuotis, Kaifas, trūksta žodžių, o dar aplinka,tokia kvepianti atpalaiduoti, vandenėlis šiltas, burbuliuojantis,saunos kaitinančios ir varginančios.Taip po tryjų valandų Jacopo turėjo mane iš ten išnešti.
Namus pasiekiau jau miegojanti, nes dar užsukome jūros gėrybių pavalgyti, nes po tokio turškimosi vandeny praalkome. Namuose jau buvo vėlu, taip ir galvojau, kad kuo greičiau  Darius užmigtų. Darius užmigo, bet nežinau, nei kada nei kaip, nes viskuo pasirūpino Jacopo. Ačiū tau už viską!
Na ir mūsų vestuvių diena, pirmadienis,pati sunkiausia diena.
Jacopo darbe, mes namie su Darium klausom GUMMY BEAR dainelių, tai tęsiasi labai ilgai, nes nukrapštyti nuo televizoriaus vis darosi sunkiau, bet jau gana.
Einame į žmones, taip darome beveik kasdien, tik mūsų užsibuvimo laiką sutrumpino lietus, teko sukti galvą kaip šiandien dar kartelį pabūti smagiai namuose.
Darius užmigo po pietų, o aš imiausi vakarienės.Taip yra tikrai nekasdien, nes mes su dariumi pietus valgom pas uošvius, tik vakarienes kartais ruošiu aš.Tinginė, taip! Tris kartus per savaitę dar nubėgu iki sporto salės, tai kai grįštu, nebeturiu laiko prie puodų. Ačiū uošvei, kuri tuo metu pabūna su Dariumi, jei smagu, o man ramu, kad turiu laiko sau.
Taigi grįžta Jacopo iš darbo, jis galvoja, kad aš sportuoju, eina pas mamą, žaidžia su Dariumi labai laukia vakarienės.O aš rašau uošvei žinutę, kad jau vakarienė pauošta, tada ji siunčia jį namo. Namuose laukiu aš.Valio dar viena staigmena pavyko! Ir pano kepinys atrodė nuostabiai Ti amo ! Aš tave myliu!

Žodžiu keturios dienos švęsti buvo nuostabu, dabar artėjanti šventė mano gimtadienis.

2010 m. spalio 8 d.

Mūsų sūnus

Kai turi vaikų atrodo nebėra laiko sau, nei šeimai ir namams.Netiesa, kai turi vieną vaiką, turi to laiko ir sau ir viskam kam norisi, reikia tik noro viską suspėti.




Pradžia pusė darbo...

Labas ingaliacija!!!